Kuo užpildyti sienų oro tarpus?
Sienos niekada nebus šiltos, jei jose bus palikti tušti oro tarpai. Tokie tarpai traukia iš patalpų šilumą tarsi kaminas. Šiuo metu rinkoje mirga daug pasiūlymų užpildyti oro tarpus įvairiomis medžiagomis.
Kokios medžiagos tinka oro tarpų užpildymui?
Oro tarpų užpildymui skirta medžiaga turi atitikti šiuos reikalavimus:
1) 100% užpildyti oro tarpus sienose ir visiškai sustabdyti oro cirkuliaciją juose, nes tik nejudantis oras yra geriausias šilumos izoliatorius;
2) nedidinti savo tūrio sienose, nes tai sukeltų pavojų pažeisti sienos konstrukciją;
3) praleisti garus, t. y. leisti sienoms “kvėpuoti”;
4) neįgerti vandens, nepralesti drėgmės iki vidinės sienos dalies;
5) pasižymėti geromis šiluminėmis savybėmis;
6) būti stabili ir ilgaamžė;
7) turėti galimybę 100 % užpildyti oro tarpus, nepadarant pastebimų fasado apdailos pažeidimų.
Akivaizdu, kad ne visos rinkoje oro tarpų užpildymui siūlomos medžiagos atitinka šiuos reikalavimus, todėl rinktis reikia labai atsakingai. Juolab, kad kai kurios medžiagos sienose gali atnešti daugiau žalos, negu naudos.
Visas oro tarpams siūlomas medžiagas galima suskirstyti į dvi grupes - birias medžiagas ir termoputas.
Kurią kryptį pasirinkti?
Birios medžiagos. Visos birios medžiagos iš principo negali sustabdyti oro cirkuliacijos oro tarpuose, todėl gali duoti tik nedidelį dalinį efektą. Oras, nors ir lėčiau, bet cirkuliuos tarp užpildo granulių, ištraukdamas didžiąją dalį šilumos (pvz. putų polistirolo ar keramzito granulės).
Bet tūlas lietuvis, ypač jau patyręs diskomfortą dėl prastai apšiltintų sienų, po šiltinimo biriomis medžiagomis gali pasidžiaugti, kad gyvena šiek tiek šilčiau ir dar pinigų sutaupė. Ir sunkoka susigaudyti, kad pinigai, sutaupyti naudojant pigesnę šiltinimo technologiją, bus „paleisti į orą” per porą šildymo sezonų, o toliau virs nuolatiniu nuostoliu. Pačiam palyginti juk nėra su kuo.
Be to, daugelio birių medžiagų drėgmės įgeriamumas yra per didelis, todėl pridrėkusios nuo išorinės šlapios sienų dalies (juk jokios plėvelės sienos viduje jau nebeišklosi), jos praranda savo šilumines savybes ir gali suslūgti, viršutinėje sienų dalyje ir po langais vėl palikdamos tuščius oro tarpus, o pačios - vietoje šilumos izoliacijos gali virsti šalčio laidininku (pvz. ekovata ar smulkinta akmens vata).
Daugelis birių medžiagų į sienas įpučiamos su oru per storas žarnas, todėl fasaduose dažniausiai reikia daryti dideles skyles, išimant iš sienų plytas. Tai gadina sienų išvaizdą. Be to, kuo plonesni sienų oro tarpai, tuo mažesnė pilnaverčio užpildymo biriomis medžiagomis tikimybė.
Termoputos. Sienose esančių oro tarpų užpildymas skystomis porėtomis medžiagomis (termoputomis) yra nors jau ir nenaujas, bet pažangus šiltinimo būdas, leidžiantis išvengti trūkumų būdingų birioms medžiagoms. Rinkoje yra nemaža pasiūla termoputų, bet ne visos jos yra sukurtos būtent sienose esančių oro tarpų užpildymui ir ne visos atitinka aukščiau išvardintus reikalavimus.
Termoputų kokybės gali neatspindėti ir tai, kad įmonė šias paslaugas teikia jau daugelį metų ir naudoja kokybiškas medžiagas ir gerą technologiją. Juk termoputas darbuotojai gamina konkretaus darbo vietoje, todėl galutinė šiltinimo kokybė ir ilgaamžiškumas labiausiai priklauso nuo darbuotojų kvalifikacijos, patirties ir sąžiningumo. Todėl ir čia reikia rinktis atidžiai ir atsakingai.
Autorius: Robertas Karvauskas



